Kaip teisingai prižiūrėti dantis, kad kuo rečiau reikėtų lankytis pas odontologą?

Dantu_prieziura

Dantų priežiūros taisykles, atrodo, žinome nuo vaikystės. Apie ką čia daugiau kalbėti? Bet vis dėlto žmonių, kurie galėtų pasigirti neturintys vienokių ar kitokių problemų dėl dantų, nėra daug. O dantų problemas būtent ir sukelia netinkama dantų ir burnos ertmės priežiūra. Tad kaip gi prižiūrėti dantis, kad jie būtų sveiki ir gražūs?

Kokią dantų pastą rinktis?

Ypatingų kriterijų dantų pastai nėra. Svarbiausia, kad jos sudėtyje būtų pakankamas fluoro, elemento, kuris saugo dantis, kiekis.

Ką reikėtų žinoti apie dantų šepetėlį?

Dantų šepetėlį reikia reguliariai keisti – maždaug kas 3 mėnesius. Nes bakterijos, besikaupiančios ant dantų šepetėlio, gali sąlygoti burnos gleivinės susirgimų atsiradimą ir lėtinti pažeistų dantų gijimą. Jeigu dar nepraėjo 3 mėnesiai kaip pradėjote naudoti naują dantų šepetėlį, o jis jau neatrodo kaip naujas, t.y. išsiskėtė šereliai arba jie pradėjo kristi, būtinai tokį šepetėlį pakeiskite nauju.

Ypač dažnai dantų šepetėlį reikia keisti žmonėms, sergantiems įvairiomis virškinimo sistemos ligomis. Taip pat dantų šepetėlį reikėtų keisti kitu prasirgus plaučių uždegimu, angina, gripu, nes tų ligų bakterijos gali būti gyvybingos dar mėnesį.

Ir galiausiai – naudotis galima tik savo ir niekieno kito dantų šepetėliu.

Kaip dažnai ir kiek laiko reikia valytis dantis?

Dantis valytis reikia mažiausiai du kartus per dieną – ryte, prieš pusryčius, ir vakare, prieš miegą. Kiekvieną kartą dantis reikia valytis 3 minutes.

Kaip teisingai dantų šepetėliu valyti dantis?

Prieš dantų valymą dantų šepetėlį reikia gerai nuplauti ir uždėti nedidelį kiekį dantų pastos.

Išorinius ir vidinius dantų paviršius valyti reikia taip: dantų šepetėlio galvutė pakreipiama į dantis 45 laipsnių kampu ir atliekami šluojamieji judesiai nuo dantų apačios iki viršaus.

Kramtomuosius dantų paviršius valyti reikia taip: dantų šepetėlis laikomas horizontaliai ir atliekami sukamieji judesiai.

Vidinis kramtomųjų dantų paviršius valomas trumpais šluojamaisiais dantų šepetėlio judesiais, šepetėlį laikant vertikaliai dančiui.

Vidinis priekinių dantų paviršius valomas judesiu nuo dantenų aukštyn, o dantų šepetėlis turi būti laikomas vertikaliai dančiui.

Būtina nepamiršti nuvalyti ir liežuvio – jis valomas šluojamaisiais judesiais liežuvio galo link.

Po dantų valymo dantų šepetėlį reikia kruopščiai išplauti ir galvute į viršų įstatyti į stiklinę ar į specialų laikiklį.

Kaip teisingai tarpdančių siūlu valyti dantis?

Kai po ranka neturite dantų šepetėlio arba juo naudotis nėra galimybių, išsivalyti dantis galima su tarpdančių siūlu. Reikia atsivynioti maždaug 40 cm ilgio tarpdančių siūlo juostelę. Juostelę reikėtų tvirtai apsivynioti aplink pirštus ir palikti 2-3 cm ilgio atkarpą tarp abiejų rankų. Šią tarpdančių siūlo dalį reikia atsargiai įvesti tarp dantų, atlikti keletą judesių nuo dantenų danties viršaus link. Be to, ta neilga siūlo atkarpa turi apglėbti dantį palei dantenas. Naudojant tarpdančių siūlą, palaipsniui jį reikia išvynioti, nes viena siūlo atkarpa naudojama tik vienam tarpdančiui. Taip iš pradžių atrodžiusi ilga siūlo atkarpa susinaudoja tinkamai.

Ar tikrai reikia valyti liežuvį?

Liežuvio valymas – tai vienas svarbiausių burnos ertmės valymo etapų. Dauguma žmonių užmiršta apie šį etapą ir apsiriboja tik dantų valymu. O juk ant liežuvio taip pat kaupiasi maisto likučiai ir įvairūs žalingi mikroorganizmai. Todėl liežuvio valymas padės atsikratyti maisto likučių ir garantuos gaivų burnos kvapą.

Liežuvio valymui galima naudoti specialius grandiklius (ar arbatos šaukštelius), nugarinę grublėtą dantų šepetėlio galvutės dalį, kuri būtent ir skirta liežuvio valymui, įprastą dantų šepetėlį ir dantų pastą. Liežuvis valomas nuo jo šaknies palaipsniui judant liežuvio galiuko link. Po liežuvio valymo būtina gerai išplauti grandiklį (dantų šepetėlį, šaukštelį) tekančiu vandeniu, o burną gerai išskalauti burnos skalavimo skysčiu.

Kodėl reikalingas burnos skalavimo skystis?

Burnos skalavimas specialiu skysčiu – tai baigiamasis burnos ertmės valymo etapas. Burnos skalavimo skystis neleidžia kauptis dantų apnašoms, burnos ertmę veikia antibakteriškai, suteikia gaivų burnos kvapą. Burną reikia skalauti 1-2 minutes, o po skalavimo burnos skalavimo skystį būtina išspjauti.

Kaip mityba veikia sveikus dantis?

Dantų būklė labai priklauso nuo mūsų mitybos. Dantims itin žalingi yra maisto produktai, kuriuose yra daug cukraus. Todėl jei norite išvengti dantų karieso – uždrauskite sau valgyti saldumynus. Taip pat yra įrodyta, kad dantų emalį ardo citrusinių vaisių sultys, todėl išgėrus tokių sulčių, reikėtų vandeniu išskalauti burną. Neigiamą poveikį dantims turi labai šaltas ir labai karštas maistas (gėrimai), ypač, jei toks maistas yra maišomas. Pavyzdžiui, kai ką tik suvalgius porciją ledų išgeriama karštos kavos.

Naudingi dantims maisto produktai yra tie, kurių sudėtyje yra fluoro (raudona žuvis, juodoji arbata), kalcio (pieno produktai, sezamo sėklos, sojos produktai), geležies (kepenys, pupelės, grikių kruopos), fosforo (jautiena, kiaušiniai, žuvis), vitamino D (kiaušiniai, grybai, skumbrė), vitamino B (riešutai, morkos, bulvės, žiediniai kopūstai, špinatai), vitamino C (erškėtuogės, obuoliai, serbentai).

Kaip dažnai reikia lankytis pas odontologą?

Savalaikė profilaktinė odontologo apžiūra ir laiku sutaisyti dantys garantuoja, kad ateityje neturėsite burnos ertmės problemų. Pas odontologą rekomenduojama apsilankyti kartą per pusmetį.

Sveiki dantys, akinamai balta šypsena, malonus burnos kvapas ir baimės nebuvimas lankantis pas odontologą – tai tinkamos dantų ir burnos ertmės priežiūros rezultatas.

Odontologo specialybė: ne tik estetinis plombavimas

estetinis plombavimasKasmet prasidėjus egzaminų sesijai, absolventai imami kamantinėti, ar jau žino, kuo norės būti užaugę. Švietimo sistemos atstovai po stojimo rezultatų kasmet imasi už galvų, jog jaunuoliai vis dar renkasi netinkamas specialybes, negalvodami apie ateities perspektyvas. Neseniai paskelbtame perspektyviausių specialybių Lietuvoje sąraše šalia IT specialistų, finansų analitikų puikuojasi ir odontologo specialybė. Estetinis plombavimas, dantų gydyma sir balinimas – štai odontologo darbo kasdienybė.

Tarptautiniai tyrimai rodo, jog įvairiose pasaulio šalyse odontologų skaičius reguliariai auga. Štai Jungtinėse Amerikos valstijose tokių specialistų dar 2008 metais buvo 175 tūkstančiai, o jau 2018 metais, manoma, kad šis skaičius išaugs dvigubai.

Kaip tapti odontologu?

Lietuvoje odontologo specialybės specialistus ruošia Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) bei Vilniaus universitetas (VU). Šios dvi medikų kalvės kasmet į Lietuvos iniką paleidžia per 400 medicinos specialistų, tame tarpe ir odonotologų. Kur studijuoti geriausiai? Klausimas gana sudėtingas, mat tiek vienoje, tiek kitoje aukštojoje mokykloje dirba puikūs specialistai. Dažniausiai buvę studentai studijas Kaune giria dėl galimybės paragauti darbo specifikos dar pirmuosiuose kursuose, mokantis poliklinikose, tuo tarpu Vilniaus studijos giriamos dėl lanksčios rezidentūros sistemos.

Ko tektų mokytis?

Odontologijos specialybės studijose, taip pat kaip ir kitose medicinos srities studijose, pirmiausiai studentams suteikiamos bendrinės žinios. Bendrinis medicinos kursas privalomas visoms specialybėms, o jau vėliau studentai patys gali pasirinkti savo studijų pakraipą. Odontologijos studijose galima rinktis daugiau gilintis į patinkančią sritį. Tai gali būti periodontika, estetinis plombavimas, darbas su dantų implantais. Krypčių yra pačių įvairiausių, todėl labai svarbu pirmaisiais metais atrasti, kuri sritis atrodo tinkama ir patraukli. Priklausomai nuo pasirinkimo vėliau priklauso ir studijų dalykai, o ateityje ir darbo kasdienybė.

Kokie finansiniai aspektai?

Deja, Lietuvoje medicinos krypties studijos jau ilgą laiką išlieka vienos brangiausių po meno studijų programų. Odontologiją galima vadinti prestižine specialybe vien dėl jos kainos. Lietuvoje odontologo specialybės studijų metų kaina siekia apie 6 000 eurų per metus. Tačiau nemaža dalis studentų turi galimybę patekti į valstybės finansuojamas studijas. Dažniausiai LSMU studentų krepšelį gauna apie pusė įstojusių, o VU studijose – daugiau nei 90 proc. Įstojusių studijuoti.

Be to, buvę odontologijos studentai neslepia, jog studijų kainą galima vadinti šiokia tokia investicija į sočią ateitį, mat odontologo specialistas – ne tik reikalinga, bet ir tikrai gerai apmokama specialybė Lietuvoje. Kaip žinia, mūsų šalyje itin smarkiai išplėtotas privačių odontologijos klinikų verslas, kuriame atlyginimai praktiškai neturi jokių lubų. Statistiniais duomenimis Lietuvoje odontologas vidutiniškai uždirba 700-1500 eurų. Jau vien palyginus su šalies vidutiniu atlyginimu, kuris siekia 670 eurų – tai tikrai neblogas kąsnelis.

Kokios perspektyvos?

Po studijų odontologas – reikalingas ir vertinamas specialistas. Geriausia žinia ir yra ta, kad odontologijos specialistams, skirtingai nei kitiems absolventams, nereikia po studijų stoti į Darbo biržos eiles ir laukti pasiūlymo, jų rinka jau laukia ištiestomis rankomis. Lietuvoje vis dar didžiulės problemos su eilėmis prie specialistų, leidžia odontologams patiems rinktis darbo vietą pagal siūlomas sąlygas. Daugelis jų pasirenką privačią sritį, ypač kai norimas darbo pobūdis – estetinis plombavimas, nes čia  lengviau realizuoti save bei geriau uždirbti, o ateityje galbūt tapti nepriklausomu specialistu, sukūrusiu jau savo odontologijos kliniką.