Vestuvių papročiai: šimtmečio pokyčiai

Vasara – vestuvių metas. Panelės išteka, vyrai veda. Valso ritmu sukasi poros… Vis dėlto ne! Šiandien linksminamasi kitaip – keičiasi muzikiniai skoniai, tradicijos – taip pat. Kokie vestuvių papročiai vyravo praėjusio šimtmečio pradžioje, kaip ši šventė buvo švenčiama sovietmečiu ir kokių pageidavimų turi nūdienos jaunavedžiai?

Praėjusio šimtmečio aidas

Pasak istoriko Artūro Saulio, mūsų senolių vestuvines apeigas sudarė keli etapai: piršlybos, mergvakariai ir bernvakariai, vestuvės ir sugrįžtuvės. Žinoma, nė vienos piršlybos neapsieidavo be piršlio. Pastarasis su jaunikiu vykdavo pas nužiūrėtą nuotaką susitarti dėl tuoktuvių. Be abejo, su butelaičiu velnio lašų. Piršlys demonstratyviai pastatydavo butelį ant stalo ir, jeigu mergina jį atkimšdavo, tai būdavo ženklas, kad ji sutinka tekėti. Kitas piršlybų momentas – sužadėtuvės. Jaunikis dar kartą atvykdavo į nuotakos namus, būsimųjų uošvių akivaizdoje jiedu apsikeisdavo žiedais ir pasibučiuodavo (dažniausiai pirmąsyk), o nuotakos motina dovanodavo būsimajam žentui lininį rankšluostį, kurį jis privalėjo perduoti savo mamai.

Mergvakaris simbolizavo būsimosios nuotakos atsisveikinimą su mergyste, naujo gyvenimo etapo pradžią. Į šventę susirinkdavo ne tik nuotakos draugės ir seserys, bet ir jų mamos, tetos, kaimynės. Mergvakarį įprastai organizuodavo vestuvių vyriausioji pamergė. Ji užvesdavo graudulingas dainas, riesdavo būtas ir nebūtas istorijas apie santuokinį gyvenimą. Svarbus mergvakario akcentas – rūstų vainiko pynimas. Pindamos dainuodavo, ratelius šokdavo. Žinoma, prieš tai iššukuodavo nuotakos plaukus. Jaunamartė būdavo sodinama ant suolelio aslos viduryje, merginos eidavo aplink ją ratu ir šukuodavo plaukus. Paskui nuotaka stverdavo šukas ir atžagaria ranka sviesdavo atgal. Kurią iš netekėjusių merginų šukos užkliudydavo pirmiausia, ta pirmoji ištekės! Vėliai vaišindavosi pamergių suneštais pyragais, prasidėdavo šokiai, į kuriuos dažniausiai atbildėdavo ir bernvakarį švenčiantis jaunikis su palyda. Tiesa, apie bernvakarius išlikę mažiau informacijos. Vis dėlto, žinoma, kad jie būdavo švenčiami. Bernvakaris simbolizavo vyro atsisveikinimą su laisve, nerūpestingo gyvenimo baigtį ir būsimų rūpesčių bei darbų naštą. Istoriniuose šaltiniuose randama tokių pastebėjimų, esą vyrai ne tik daug šokdavo ir dainuodavo, bet ir degtinės išlenkdavo su kaupu.

Vestuvės vykdavo bažnyčioje sutartą dieną. Į bažnyčią buvo riedama arkliais pakinkyta karieta, išpuošta lauko gėlėmis, žolynais, medžių lapais. Šioje šventėje svarbiausias vaidmuo tekdavo piršliui. Jo apranga būdavo išskirtinė, o ypač – prašmatni skrybėlė: išdabinta įvairiais blizgučiais ir plunksnomis. Svočia būtinai nešdavosi krepšį, prikrautą įvairių gardumynų: saldainių, pyrago gabaliukų, obuolių. Šiais gardumynais būdavo vaišinami visi, kuriuos sutikdavo grįždami iš bažnyčios. Tačiau vis dėlto ne nuo to pradėjome… Vestuvių pradžia – jaunikio atvykimas į nuotakos namus. Jaunasis privalėjo nesusimauti – atpažinti nuotaką. Jam gi būdavo brukama persirengusi pamergė, veidą plaukais ir skepeta prisidengusi. Po nuotakos atpažinimo jaunieji atsisveikindavo su tėvais ir vykdavo „vinčiavonių“ (tuoktis). Žinoma, prieš išriedant į bažnyčią, tėvai vaikus palaimindavo, o nuotaką kelis kartus apvesdavo aplink židinį, laikui bėgant – aplink stalą: dėl laimės ir sėkmės. Bažnyčioje altoriaus link jaunieji eidavo kartu: nuotaka įsitvėrusi į parankę jaunikiui. Jaunamartė savo batelyje būtinai pasislėpdavo pinigėlį. Kad nepritekliai aplenktų! Iš bažnyčios išėjusius jaunuosius svečiai apiberdavo saujomis grūdų, kurie simbolizavo vaisingumą, sveikatą ir gerovę.

Nauja šeima

Kitas svarbus etapas – sugrįžtuvės. Grįždami namo, mūsų senoliai stengdavosi pervažiuoti septynis tiltus – laimei. Prie namų jau laukdavo gėlėmis puošti vartai, pro kuriuos praeinant tekdavo susimokėti „išpirką“, o vėliau „atsiskaityti“ ir su užstalės apsimetėliais – netikra nuotaka, piršliu ir svečiais. Iš bažnyčios parvykusius jaunuosius tėvai pasitikdavo su duona, druska ir ugnimi – meilės, amžinosios jungties, dvasinės ir materialinės gerovės simboliais. Gurkštelėjusi vandens ir atsilaužusi duonos kampelį, nuotaka tapdavo naujų namų nare. O prieš sėsdama prie stalo, ant židinio ji patiesdavo raudoną juostą – amžinos meilės simbolį. Tuomet prasidėdavo puota – valgiai gėrimai ir linksmybės: piršlio juokeliai, iš širdies riečiamos istorijos, dainos. Po to – šokiai iki ryto: ir pirmasis jaunųjų valsas, ir piršlio su svočia patrepsenimai, ir pamergių, pabrolių pasiutpolkės. Ir būtinai nuotakos šokis su kiekvienu vyriškiu iš vyro giminės – simbolinis nuotakos „prirašymas“ į vyro giminę.

Na, o prisivaišinus ligi soties ir prisišokus iki valiai jaunieji ir svečiai eidavo miegoti. Prie jaunavedžių lovos buvo paliekami keli kepaliukai duonos – šeimos gerovei ir sočiam rytojui. Kitą rytą vykdavo keltuvės. Nuotaka, už tai, kad „nepramiegojo“ naujos dienos, dovanodavo muzikantams sūrį, jaunikis – butelį degtinės. Tuomet nuotaka būdavo „įšventinama“ į šeimininkes – jai išpindavo kasas, šiek tiek pakirpdavo plaukus ir apgobdavo skarele. Ir jaunamartė įsiliedavo į ištekėjusių moterų būrį. Tuomet traukdavo iš skrynios juostas, rankšluosčius, skaras – dovanas vyro giminei. Vėliau visi sėsdavo už stalo, kurio svarbiausias patiekalas būdavo svočios pyragas –„ karvojus“, išpuoštas rūtų šakelėmis, žvakutėmis ir pan. Jo skanavimas simbolizavo dviejų giminių susijungimą. Ant stalo būtinai būdavo gaidienos ir obuolių – meilės ir vaisingumo simbolių.

Šventės pabaigtuvėms – piršlio korimas. Tai – viena iš seniausių lietuvių apeigų. Vienur piršlio iškamšą teisdavo, skelbdavo nuosprendį, kuris dažniausiai būdavo – piršlį melagį pakarti, kitur piršlio iškamša būdavo deginama. Na, o išvaduoti piršlį nuo mirties nuosprendžio galėdavo nuotaka, perjuosdama „nelaimėlį“ savo rankomis austa juosta. Tai būdavo paskutinis vestuvių akordas – svečiai, apdovanoti lauktuvių pyragu ir buteliu degtinės, traukdavo namo.

Vėliau nuotaka atvykdavo į sutuoktinio namus. Pagal paprotį, norėdami apsaugoti svetur išvystančią jaunamartę nuo blogos akies, mūsų protėviai rengdavo itin triukšmingą kelionę – važiuodami šūkaudavo, mušdavo būgnus ir skambino varpeliais

Santuoka sovietmečiu

1940 m. buvo priimtas pirmasis tarybinės santuokos įstatymas, skelbiantis, jog bažnytinė santuoka neturi galios. Jauniesiems, kurie neketino tuoktis metrikacijos skyriuje, o norėjo tik bažnytinės santuokos, pagal įstatymus grėsė didžiulė bauda ir netgi laisvės atėmimas. Sovietinės ideologijos šalininkai rėkė, esą laimingi gali būti tik tie, kurių santuoka įteisinta civilinės metrikacijos skyriuje, antraip, susituokus bažnyčioje – skyrybos neišvengiamos! Kodėl? Ogi dėl to, kad bažnytinę santuoką laimina Dievas, kurio gi nėra! O štai besituokiantieji metrikacijos biure patys prisiima atsakomybę už savo ateitį. Juk meilės priesaikus vienas kitam ištaria draugų ir dažnai darbo kolektyvų akivaizdoje. Štai taip! Dažnai būdavo „reglamentuojamas“ vedybų amžius – tuoktis gali jaunuoliai(_ės), peržengę dvidešimtąjį gyvenimo slenkstį. Nepilnamečių santuokos ir vedybos „iš reikalo“ buvo ne tik netoleruojamos, bet ir smerkiamos. Pasak psichologės Linetos Naurakaitės, anuometinės santuokos dažnai būdavo kuriamos toli gražu ne iš meilės. Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje spaudoje dažnai pasirodydavo „išmintingų“ pamokymų, kaip rinktis antrąją pusę: esą, būsimasis vyras ar žmona turi vadovautis ne kažkokiais (kalbama apie meilę!) jausmais, o politine logika grįstu racionaliu protu. Susidėti su „liaudies priešais“ – nusikaltimas! „Kuriate šeimą? Šalin emocijas! Vadovaukitės protu – rinkitės optimalų variantą!“ Skelbė straipsnių pavadinimai.

Vėliau, apie septyniasdešimtuosius praėjusio šimtmečio metus, sutuoktinius siūlyta rinktis pagal kompiuterinių technologijų inžinierių „sukurtus“ patarimus, t. y. pagal iš anksto parengtą programą. Taigi antroji pusė turėjo būti pasirinkta, remiantis įvairiomis lentelėmis, testais bei kitokiomis patikromis. Šiuo laikotarpiu rasdavosi psichologinių straipsnių, kuriuose būdavo patariama, kokio partnerio (-ės), šiukštu, nesirinkti. Nepriderėjo tuoktis su žmogumi, kurio akys skirtingo dydžio ar spalvos, kurio antakiai nevienodo aukščio arba suaugę, kurio plaukuose susisukę verpetai.

Vestuvės šiandien

Apie nūdienos tuoktuvių tendencijas pasakoja vestuvių planuotoja Erika Miselytė. Pasak jos, šiandien užsakovai pageidauja jaukaus, stilingo pobūvio be senovinių lietuviškų papročių. Jaunavedžiai galbūt ir žino senąsias tradicijas, tačiau nė nenumano apie jų prasmę ir įvairius simboliu. Retai kas pageidauja išlydėtuvių ceremonijos, užtat sutikimas su duona ir druska arba šeimos židiniu – dažna vestuvių ceremonijos dalis. „Svarbiausia – sukurti pakilią šventės atmosferą, kurioje jaunieji ir jų svečiai jaustųsi jaukiai, maloniai ir nekasdieniškai, o vestuvių akimirkos paliktų tik šilčiausius atsiminimus“, – sako pašnekovė. Mergvakariai, bernvakariai? Šiandien jie vis dar ant bangos. Originalūs, triukšmingi ir įsimintini. Sužadėtuvių, pasak Erikos, organizuoti neteko. Užtat prisiėjo surengti ne vieną pasipiršimą. O šiai cereminijai irgi labai svarbu derama apranga, ir vieta, ir detalės. Žinoma, vestuvių dieną jaunieji dažnai pageidauja senovinių transporto priemonių. Daugelis neatsispiria pagundai pasivėžinti antikvariniu modeliu „Rolls Royce“ ar „Cadillac“. Pageidaujama ir motociklų, ir dviračių, ir laivų. Na, o į vestuvių puotą įprastai kviečiama 50-60 svečių. Kiek atsieina vestuvių planuotojos paslaugos? Apie 10 proc. nuo vestuvių biudžeto.

Ar verta vežti metalą į supirktuvę?

vario kainaLietuviai – taupūs žmonės, tad nieko keisto, kad esant galimybėms ieško būdų, kaip galima papildomai užsidirbti. Metalo kaina šiuo metu yra patraukli pardavėjams. t.y. fiziniams asmenims, kurie namuose turi metalo perteklių. Kam jį laikyti be jokios funkcijos, kai nereikalingus daiktus galima paprasčiausiai paversti pinigais.

Vario kaina taip pat vis labiau kyla ir tai puikus pasirinkimas pardavėjams. Nelaikykite šiukšlių. Paverskite jas pinigais.

Metalo kaina specialiose supirkimo vietose dažniausiai būna nurodyta už kilogramą. Tokiu atveju žmogus gali patogiai ir paprastai susiskaičiuoti, kokius pinigus jis gaus. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad metalo arba vario kaina yra gana nedidelė, tačiau reikia nepamirškite to, kad tai daug sveriančios medžiagos. Reiškia, kad net ir už gana nedidelius gabaliukus gausite tikrai nemažus pinigus.

Kadangi šiuo metu beveik visi supirkėjai apie savo paslaugas skelbia internete – tai paprastas ir patogus būdas paprastai ir greitai palyginti kainoraščius bei pasirinkti tą variantą, kuris Jums yra labiausiai priimtinas. Siūlome nepamiršti, kad neverta investuoti didelių pinigų iki tolimesnio miesto, kad galėtumėte brangiau priduoti metalą. Paprasčiausiai pats apsiskaičiuokite, kiek pinigų gausite ir ar Jums verta investuoti į kurą. Juolab, jeigu neturite reikalingos transporto priemonės, o turimas metalas yra labai didelis – tokiu atveju dar verta paskaičiuoti, kiek kainuos transporto priemonės nuoma.

Kai kuriais atvejais patys supirkimo penktai suteikia ir nuomos galimybes. Tačiau tokiu atveju dažniausiai nebesumokami pinigai už metalą. Paprasčiausiai reikia džiaugtis tuo, kad iš jūsų namų visiškai nemokamai yra išvežamos šiukšlės, kurios paprasčiausiai gadina sodo aplinką.

Bet kuriuo atveju visada naudinga individualia konsultuotis su prekybininkais, kadangi jie gali padėti nuspręsti, ar konkrečios paslaugos tinka ar ne. Pasiklauskite, susižinokite dėl detalių ir priduokite metalo lakštus, kurie Jums paprasčiausiai yra nebereikalingi. Internete yra daug informacijos, tad pirmiausia susipažinkite su ja ir tik paskui su klausimais kreipkitės į supirkėjus, kurie visada stengiasi pasiūlyti palankiausias sąlygas klientams.

 

Tvoros paieškos: ieškome geriausios

Namus supanti tvora sukelia problemų tik tuomet, kai ją tenka keisti nauja. Šiuo metu pasiūla yra tokia plati, kad daugelis žmonių abejoja, ar jiems pavyks rasti geriausią nepastarus su specialistais. Išties, metalinės tvoros skiriasi ne tik savo išvaizda, tad konsultacija su virtualiai paslaugas teikiančių specialistu tikrai labai rekomenduojama. Kvalifikuoti specialistai dirba Moderno.lt, tad pasinaudokite galimybe nemokamai pasikonsultuoti.

vartai

Metalinės tvoiros paieškos bus paprastesnės jeigu pasinaudosite mūsų gidu.

  • Tankis. Metalinės tvoros dažniausiai turi tarpus ir nėra labai uždaros. Štai medinės dažniausiai pasižymi tuo, kad jų uždarumas yra labai didelis. Priklausomai nuo kiekvieno kliento poreikių – jis gali rasti jam tinkamiausią pasirinkimą. Lygiai taip pat kaip skiriasi tvoros, taip pat šiuo aspektu skiriasi ir vartai, kurie dažniausiai būna tame pačiame komplekte su tvoromis.
  • Aukštumas. Žinoma, taip pat reikia įvertinti ir aukščio poreikius. Nuo žemos tvoros, kuri vos siekia kelius iki labai aukštos. Metalinės tvoros dažniausiai būna labai aukštos ir pasižymi visokeriopa apsauga. Ne tik nuo smalsių rankų, tačiau net ir akių.
  • Priežiūra. Skiriantis tvoroms skiriasi ir jų priežiūra. Nepaisant to, kad bet kokiu atveju ji bus gana minimali, tačiau šį kriterijų reikia įvertinti. Štai medines tvoras reikia perdažyti kur kas dažniau, tad ar esate tam pasiruošęs.
  • Spalvų gama. Žinoma, būtinai reikia įvertinti ir spalvą, kadangi vieni nori šviesesnių, kai tuo tarpu kiti – tamsesnių. Kokia tvora labiausiai tinka Jums?
  • Kaina. Natūralu, kad ieškodami tinkamiausios produkcijos daugelis žmonių vertina kainą. Juk norisi atrasti tokį pasirinkimą, kuris tenkintų piniginės poreikius. Šiuo metu suderinti kainos bei kokybės aspektus tikrai nėra sunku. Svarbiausia – pasinaudokite mūsų minėtų puslapių, kadangi jame tikrai platus pasirinkimas už geriausią kainą.
  • Derinimas. Galiausiai tvora turėtų ir yra pasirenkama priklausomai nuo Jūsų namo. Juk natūralu, kad norisi tokios, kuri derėtų ir puikiai atrodytų.

Metalinės tvoros vis dar išlieka vienu populiariausių vienu labiausiai klientų pasirenkamu gaminiu, kadangi jos yra tvirtos, kokybiškos ir atrodo puikiai. Svarbiausia, kad kaina gana maža, o nauda –  neįvertinama.

 

3 faktai, kurių nežinojote apie CC kremą

cc kremasXX amžiaus viduryje dermatologė dr. Christine Schrammek siekė padėti žmonėms paslėpti odos trūkumus ir tuo pat metu juos išgydyti. Taip gimė bb kremas. Evoliucija ir naujos gamybos technologijos ištobulino šį gaminį į cc, dd kremus. Tačiau cc produktas iki šiol tituluojamas geriausiu sprendimu probleminei odai. Kodėl?

Rytai ir „stebuklingas tepalas”

Rytuose, t.y. Japonijoje ir ypač Šiaurės Korėjoje cc kremas išpopuliarėjo beveik šviestmečio greičiu (čia reikia pridurti, kad bb kremas kaina mažesnė, o tirštesnės konsistencijos dd kremas buvo žymiai plačiau reklamuojamas, bet nei viena šių priemonių nepasiteisino).

Tokio populiarumo priežasčių ilgai ieškoti nereikėjo. Pirmiausiai cc kremas idealiai tinka raustančiai odai, taip pat novatoriškas produktas puikiai maskuoja dėmes ir net žaizdas. Azijoje dainininkų ir aktorių naudojamas cc kremas naikina mimikos raikšles ir sukuria jaunatviškos odos išvaizdą.

Tinka visiems odos tipams

Europietiškas cc kremas turi didesnį cinko oksido ir titano dioksido kiekį. Tai reiškia, kad yra tinkamas cc kremas misriai odai ar cc kremas raustančiai odai, nes turi gydomųjų ir odą raminančių savybių.

Kita vertus, po milžiniškos sėkmės, kurios sulaukė cc kremas mary kay, clinique moisture surge cc“ kremas ar eveline cc kremas buvo ieškoma daugiau nišų. Grožio industrija bandė plėstis, koreguodami gaminio formulę, tačiau bandymas nepavyko, o sukurti aa ir dd kremai taip ir nepasiekė cc kremo populiarumo.

Svarbu naudoti tinkami

Tai universalus kremas. Todėl nesvarbu kur šis kosmetikos gaminys bus įsigytas, jį geriausiai naudoti kaip makiažo pagrindą. Taip pat svarbu paminėti, kad cc kremas – nėra naktinis kremas. Todėl jis turi būti naudojamas ryte ir tepamas tik ant švarios odos.

Lietuvoje, cc ir bb kremas eurokos, drogas ir internetinėse parduotuvėse yra viena populiariausių priemonių minimaliems odos trūkumams paslėpti ir koreguoti. Vis dėlto, nereiktų pamiršti, kad cc kremo formulė – viena, o gamintojų ne vienas ir ne du. Todėl prieš įsigydamos kremą nepamirškite pasikonsultuoti su konsultantais, kosmetologais arba dermatologais.

Dar niekada nebuvo taip paprasta išlikti patraukliai ir labiau pasitikėti savimi.

Patarimas, kaip apriboti prisijungimo prie kompiuterio laiką

Kartais norisi, kad kompiuteriu būtų naudojamasi ne ištisą parą. Kaip apriboti naudojimosi laiką? Ar tai įmanoma be specialių programų?

Pasikonsultavome su Ugetfix.com portalo ekspertais, kurie pateikė labai paprastą būdą (tiesa, papasakojo ir nemažai apie Tėvų kontrolės įrankius Windows 10 operacinėje sistemoje, bet šiandien kalba eis ne apie juos).

Visų pirma reikia sukurti visiems vartotojams atskirus prisijungimus. Tai galima padaryti per Control Panel>Users?Family and others. Tik reikia kelis kartus paspausti nuorodas, kurios leidžia sukurti vartotoją be el. pašto adreso. Ten įvedamas tik vartotojo vardas ir slaptažodis. Kai sukuriate naują vartotoją, atminkite, kad patys turite nustatyti slaptažodį savo administratoriaus paskyrai, kad kitas žmogus negalėtų įeiti į jūsų paskyrą ir keisti nustatymus.

Kai vartotojas jau sukurtas, vartotojo vardui reikia nustatyti prisijungimo taisykles.

Sakykime, vartotojo vardas yra Svecias. Mes norime, kad Svecias galėtų naudotis kompiuteriu nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 7 valandos ryto iki 6 vakaro.

Atsidarome Komandinę eilutę (Comand Promt) paspaudę Windows mygtuką+X ir pasirinkę iš meniu.

Komandinėje eilutėje rašome:

net user Svecias /time:M-F,7am-6pm

po Svecias dedame tarpą, tada rašome /time, po jo dvitaškis ir be jokių tarpų rašome savaitės dienų inicialus, šiuo atveju M-F reiškia Monday-Friday – nuo pirmadienio iki penktadienio. Po savaitės dienų dedamas kablelis ir parašomas laiko intervalas be jokių tarpų 7am-6pm. Kaip žinote, am reiškia ryto, pm – vakaro.

Parašius tokią komandą, spaudžiamas enter klavišas ir po apačia pasirodo užrašas The command completed successfully. Jei kažką suklysite, parašys, kad kažkas ne taip.

Kas nutinka vartotojui, jei šis bando prisijungti prieš 7 ryto? Tiesiog suvedęs slaptažodį jis nėra įleidžiamas į savo aplinką. Kas nutinka kai kompiuteris naudojamas ir po 6 valandos vakaro? Užsideda ekranas, kuriame prašoma įvesti slaptažodį, bet deja, jis nebėra įleidžiamas. Aišku, visos programos veikia ir jas galima apsiekti kitą dieną. Jei vartotojas bando prisijungti šeštadienį arba sekmadienį bet kuriuo metu, to jam neleidžiama padaryti, nes taisyklėse nenumatyta tokia galimybė.

Ar yra galimybė leisti vartotojui prisijungti tam tikru metu tą pačią dieną? Taip, yra tokia galimybė. Laikas atskiriamas kabliataškiu pavyzdžiui

net user Svecias /time:M-F,7am-10am;M-F,2pm-6pm

tai reiškia, kad vartotojas Svečias gali prisijungti nuo 7 iki 10 ryto ir nuo 2 iki 6 valandos po pietų kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadienio.

Reikia dar konkretesnių laiko apribojimų pagal dienas? Prašom:

net user Svecias /time:Mo,7am-11am;Tu,2pm-6pm;We,7am-6pm;Th,6am-11am;Fr,8am-4pm;Sa,9am-3pm;Su,9-am-1pm

Atrodo tikra makalynė? Tačiau čia parašyta, kad vartotojas Svecias kompiuteriu gali naudotis pirmadienį 7-11 ryte, antradienį 14-18 val., trečiadienį 7-18 val., ketvirtadienį 6-11 val. penktadienį 8-16 val., šeštadienį 9-15 val., sekmadienį 9-13 val.

Jei reikia vartotojui nuimti apribojimus rašomas toks paprastas priedėlis all ir visi apribojimai nuimami.

net user Svecias /time:all

Viskas prisijungti gali bet kuriuo metu. Sudėtinga? Iš pirmo žvilgsnio taip, bet įgudus galima nesunkiai nustatyti visus vartotojui skirtus laikus. Portalo Ugetfix.com redaktoriai išdavė, kad populiariausia komanda yra

net user Svecias /time:M-F,1pm-5pm

Ar bandysite atspėti kodėl? Taip, teisingai, čia tėvai apriboja vaikų naudojimąsi kompiuteriu, kol šie grįžta iš darbo nuo 13 iki 17 val.