Ar gražūs laikrodžiai gali būti praktiški?

laikrodžiaiVieni laikrodžiai labai gražūs, kiti itin praktiški. O ar galimas derinys, kai dailumas ir praktiškumas eina išvien? Žinoma, atsakytų laikrodžių gamintojai. Akį traukiantis korpusas ir įvairios papildomos funkcijos – komplektas, už kurį, tikėtina, reikėtų pakloti daugiau, bet kuris tikrai įmanomas.

Funkcijų gausa stebina

Chronografas, chronometras, datos rodymas ir netgi… mėnulio rodmuo! Kokia mėnulio fazė? Laikrodis tai rodo. Skamba neįtikėtinai? Gal ir ne visai įprasta, bet tai tiesa – ciferblatas su mėnuliu yra realus variantas. Datos langelis ir kiti sprendimai – ne tik funkcionalūs, bet ir estetiški, suteikiantys aksesuarui papildomų atspalvių.

Natūralu daryti prielaidą, kad brangesnis gaminys turi daugiau funkcijų. Visgi nesunkiai paprieštaraujama: kai kurie ypač brangūs laikrodžiai kaip tik yra minimalistinio dizaino ir nepasižymi jokiomis papildomomis funkcijomis. Tad pirminis aspektas dažniausiai yra prabanga, prestižas.

Tiesa gimsta diskusijose?

Aišku, jei laikrodis kainuoja dešimtį eurų, jo nė už ką nepavadinsi prestižiniu. Bet tai tik įrodo, jog žmonių poreikiai ir norai skirtingi. Vienas ieško kuo brangesnio automobilio, bet neskiria dėmesio laikrodžiui, o kitam automobilis yra žymiai mažiau svarbus nei laikrodžio pasirinkimas. Ir ši diferenciacija galioja kone visur – tiek kalbant apie drabužius ar būstus, tiek diskutuojant apie valgį ar studijas.

Kartais tiesa gimsta diskusijose, bet dažnai diskusijose gimsta… dar daugiau diskusijų.

Apie grožį ir praktiškumą

Praktiškiausiu variantu tradiciškai laikomi laikrodžiai su metaline apyranke. O jų būna įvairių, atitinkančių kiekvieno estetinį skonį. Tad teiginys „gražūs laikrodžiai yra praktiški“ yra visiškai teisingas, neprieštaraujantis šiuolaikiniam šveicariškų ar japoniškų gaminių asortimentui.

Tiesa, jei nesivaikote solidumo, kitas praktiškas variantas – kaučiukinė apyrankė. Aktyvią veiklą mėgstantys žmonės renkasi tokius laikrodžius ir džiaugiasi jų teikiamu užtikrintumu.

Žinote, kur lenkiame? Metalinės apyrankės, kaučiukinės… Visa tai reiškia, kad buvome teisūs: norai skirtingi, dėl skonio nesiginčijama. O diskusijose atrandama vis naujų ir naujų klausimų.

Užtat kai kas neabejotinai patvirtinama. Gražu gali būti praktiška. Tuo ir pabaigsime straipsnį. Jei ieškote aksesuaro, kuris ne tik puoštų, bet ir praverstų kitais atžvilgiais, ką nors tikrai išsirinksite.

Kiekviena auto nuomos įmonė nustato skirtingas paslaugų sąlygas

auto nuomos įmonėIšsinuomoti automobilį dabar galima labai paprastai ir greitai. Bet kiekviena auto nuomos įmonė turi nustačiusi savo sąlygas ir taisykles. Norint pasirinkti geriausią nuomos variantą, reikia palyginti ne tik kainas, bet ir reikalavimus, draudimo sąlygas, automobilio grąžinimo procesą. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint išsinuomoti transporto priemonę?

Domėkitės, kas įeina į nuomos kainą

Internete galima pastebėti, kad automobilių nuomos kainos yra labai įvairios. Pirmiausia skirtumai atsiranda todėl, kad įmonės skirtingai pateikia įkainius: kai kurios skelbia tik pačią nuomą, tačiau naudojantis paslauga pridedami įvairūs kiti mokesčiai. Taip pat gali būti skelbiamos kainos už skirtingus laikotarpius. Todėl svarbu pasigilinti, ką nuomos bendrovė įskaičiuoja į nuomą, o už ką reikia mokėti papildomai. Pavyzdžiui, draudimo mokesčiai, užstatas, jauno vairuotojo mokestis, mokesčiai už tokius priedus kaip navigacija, stogo bagažinė, vaikiška kėdutė.

Išsiaiškinkite visas sutarties sąlygas

Atidžiai skaityti sutartį yra auksinė taisyklė bet kurioje srityje. Tuo labiau, kad auto nuomos įmonės turi skirtingus reikalavimus. Detaliai išsiaiškinkite automobilio pasiėmimo ir grąžinimo sąlygas. Pavyzdžiui, jei gaunate automobilį su pilnu kuro baku, greičiausiai grąžinti automobilį turėsite irgi pilnu baku. Reikia žinoti įmonės darbo valandas, nes ne visų įmonių nuomos punktai dirba visą parą. Atkreipkite dėmesį, kokios sąlygos yra jeigu vėluosite grąžinti automobilį laiku, nes gali būti numatytas nemažas mokestis už vėlavimą.

Draudimas, rida ir kiti niuansai

Nepamirškite išsiaiškinti, kokiu draudimu yra apdrausti nuomojami automobiliai. Civilinės atsakomybės privalomasis draudimas Lietuvoje privalomas, todėl kiekviena įmonė yra juo apdraudusi savo transportą. Papildomas draudimas gali pasitarnauti nenumatytais atvejais, bet reikia žinoti, kokie įvykiai skaitomi draudiminiais. Kad išvengti nesusipratimų, pasitikslinkite, ar yra ribojama nuomojamų automobilių rida. Dažniausiai kilometražas ribojamas trumpalaikei auto nuomai. Jei žinote, kad su nuomojamu automobiliu važiuosite į užsienio šalis, turite pasitikslinti, ar tai leidžiama, ar galios draudimas ir panašiai.

Naudokitės kokybiškomis paslaugomis

Lengvųjų automobilių ir mikroautobusų nuoma Kaune, Vilniuje ir kituose miestuose gali būti puikiu pasirinkimu įvairiose situacijose. Tačiau visuomet viską tiksliai išsiaiškinkite, konsultuokitės su auto nuomos bendrovių darbuotojais, pasidomėkite įmonių klientų atsiliepimais. Taip būsite ramus, kad gausite kokybišką automobilį ir gerą aptarnavimą.

 

Ar anglų kalbos kursai gali būti ir naudingi, ir įdomūs?

anglų kalbos kursaiMokymasis paprastai laikomas vertybe, bet gana dažnai atbaido. Nuobodu, reikia skirti daug laiko, kyla įvairiausių klausimų… Todėl anglų kalbos kursai kartais būna apgaubti svarstymų šešėlių. Verta ar neverta? Tačiau atsakymas vienas – anglų kalbos kursai šimtu procentų verti dėmesio.

Jau vien tai, kad laikas leidžiamas naudingai, įkvepia pradėti gilintis į kalbos subtilybes. Net jei anglų kalba iš pažiūros pasirodo kaip lengva ir nereikalaujanti pastangų, vis tiek pavyksta rasti įsimintinų taisyklių. Pavyzdžiui, skirtumas tarp „among“ ir „between“. Iš pažiūros reikšmė vienoda. Bet tik iš pažiūros…

Beje, jei manote, kad mokymasis tikrai lengvas ir nereikalaujantis pastangų… kodėl nepradedate mokytis? Tai lengva provokacija, tačiau atskleidžianti gana rimtą dalyką, netgi krikštijamą sudėtingu terminu. Prokrastinacija. Paprasčiau tariant, atidėliojimas. Vaizdžiai šnekant, pavasarį nusprendžiama ką nors pradėti, o pradedama rudenį…

Bet ar atidėliotume, jei žinotume, kad anglų kalbos kursai gali būti ir įdomūs, ir naudingi? Turbūt ne. Užsiregistruotumėte, o apsilankę pirmoje paskaitoje suprastumėte, kad priėmėte puikų sprendimą.

Kaip neatidėlioti? Rinkitės gerus kursus, kuriuos lankyti norėsite. Kokie kiti patarimai? Pagalvokite, kaip naudinga mokėti anglų kalbą. Ji itin svarbi įvairiais atvejais, pavyzdžiui, siekiant karjeros aukštumų. Juk neretai kilti karjeros laiptais trukdo būtent užsienio kalbos nemokėjimas. Bet tai galima pakeisti (jei prokrastinacija netampa jūsų drauge).

Aišku, niekas neliepia mokytis itin įtemptai. Niekas nesako, kad turite pretenduoti į vertėjų lygį. Niekas nenurodo, kiek žodžių turėtumėte įsisavinti. Visa tai labai individualu, priklauso ir nuo norų, ir nuo to, kiek laiko galite skirti. Geriausia, kad anglų kalbos kursai ne visada reikalauja didžiulių laiko sąnaudų.

Bandant išsiaiškinti, ar įmanoma rasti visapusiškai dėmesio vertus kursus, susipažįstama su informacija, atsiliepimais. Jei žmonėms kokie nors kursai patiko, tai greičiausiai bus rekomenduojami ir pažįstamiems.

Dar verta paminėti, kad skiriasi besimokančiųjų tikslai. Vieni nori kiek pastiprinti jėgas užsienio kalbos srityje, kiti trokšta nepriekaištingai susišnekėti užsienietiškai, treti turi konkretų tikslą, pavyzdžiui, naują gabumą įtraukti į CV.

O jei paklaustumėte, ar yra naudingų užsienio kalbos pamokų, neabejotinai atsakytume TAIP. Tai nereiškia, kad viską išmoksite neįdėdami nei kiek pastangų. Bet nereiškia ir nuobodumo ar pernelyg didelio krūvio.

P.S. Kursai geriau nei savarankiškas mokymasis. Nereikia savęs versti, nes nustatytas laikas ir konkreti tematika jau savaime disciplinuoja.

 

Vestuvių papročiai: šimtmečio pokyčiai

Vasara – vestuvių metas. Panelės išteka, vyrai veda. Valso ritmu sukasi poros… Vis dėlto ne! Šiandien linksminamasi kitaip – keičiasi muzikiniai skoniai, tradicijos – taip pat. Kokie vestuvių papročiai vyravo praėjusio šimtmečio pradžioje, kaip ši šventė buvo švenčiama sovietmečiu ir kokių pageidavimų turi nūdienos jaunavedžiai?

Praėjusio šimtmečio aidas

Pasak istoriko Artūro Saulio, mūsų senolių vestuvines apeigas sudarė keli etapai: piršlybos, mergvakariai ir bernvakariai, vestuvės ir sugrįžtuvės. Žinoma, nė vienos piršlybos neapsieidavo be piršlio. Pastarasis su jaunikiu vykdavo pas nužiūrėtą nuotaką susitarti dėl tuoktuvių. Be abejo, su butelaičiu velnio lašų. Piršlys demonstratyviai pastatydavo butelį ant stalo ir, jeigu mergina jį atkimšdavo, tai būdavo ženklas, kad ji sutinka tekėti. Kitas piršlybų momentas – sužadėtuvės. Jaunikis dar kartą atvykdavo į nuotakos namus, būsimųjų uošvių akivaizdoje jiedu apsikeisdavo žiedais ir pasibučiuodavo (dažniausiai pirmąsyk), o nuotakos motina dovanodavo būsimajam žentui lininį rankšluostį, kurį jis privalėjo perduoti savo mamai.

Mergvakaris simbolizavo būsimosios nuotakos atsisveikinimą su mergyste, naujo gyvenimo etapo pradžią. Į šventę susirinkdavo ne tik nuotakos draugės ir seserys, bet ir jų mamos, tetos, kaimynės. Mergvakarį įprastai organizuodavo vestuvių vyriausioji pamergė. Ji užvesdavo graudulingas dainas, riesdavo būtas ir nebūtas istorijas apie santuokinį gyvenimą. Svarbus mergvakario akcentas – rūstų vainiko pynimas. Pindamos dainuodavo, ratelius šokdavo. Žinoma, prieš tai iššukuodavo nuotakos plaukus. Jaunamartė būdavo sodinama ant suolelio aslos viduryje, merginos eidavo aplink ją ratu ir šukuodavo plaukus. Paskui nuotaka stverdavo šukas ir atžagaria ranka sviesdavo atgal. Kurią iš netekėjusių merginų šukos užkliudydavo pirmiausia, ta pirmoji ištekės! Vėliai vaišindavosi pamergių suneštais pyragais, prasidėdavo šokiai, į kuriuos dažniausiai atbildėdavo ir bernvakarį švenčiantis jaunikis su palyda. Tiesa, apie bernvakarius išlikę mažiau informacijos. Vis dėlto, žinoma, kad jie būdavo švenčiami. Bernvakaris simbolizavo vyro atsisveikinimą su laisve, nerūpestingo gyvenimo baigtį ir būsimų rūpesčių bei darbų naštą. Istoriniuose šaltiniuose randama tokių pastebėjimų, esą vyrai ne tik daug šokdavo ir dainuodavo, bet ir degtinės išlenkdavo su kaupu.

Vestuvės vykdavo bažnyčioje sutartą dieną. Į bažnyčią buvo riedama arkliais pakinkyta karieta, išpuošta lauko gėlėmis, žolynais, medžių lapais. Šioje šventėje svarbiausias vaidmuo tekdavo piršliui. Jo apranga būdavo išskirtinė, o ypač – prašmatni skrybėlė: išdabinta įvairiais blizgučiais ir plunksnomis. Svočia būtinai nešdavosi krepšį, prikrautą įvairių gardumynų: saldainių, pyrago gabaliukų, obuolių. Šiais gardumynais būdavo vaišinami visi, kuriuos sutikdavo grįždami iš bažnyčios. Tačiau vis dėlto ne nuo to pradėjome… Vestuvių pradžia – jaunikio atvykimas į nuotakos namus. Jaunasis privalėjo nesusimauti – atpažinti nuotaką. Jam gi būdavo brukama persirengusi pamergė, veidą plaukais ir skepeta prisidengusi. Po nuotakos atpažinimo jaunieji atsisveikindavo su tėvais ir vykdavo „vinčiavonių“ (tuoktis). Žinoma, prieš išriedant į bažnyčią, tėvai vaikus palaimindavo, o nuotaką kelis kartus apvesdavo aplink židinį, laikui bėgant – aplink stalą: dėl laimės ir sėkmės. Bažnyčioje altoriaus link jaunieji eidavo kartu: nuotaka įsitvėrusi į parankę jaunikiui. Jaunamartė savo batelyje būtinai pasislėpdavo pinigėlį. Kad nepritekliai aplenktų! Iš bažnyčios išėjusius jaunuosius svečiai apiberdavo saujomis grūdų, kurie simbolizavo vaisingumą, sveikatą ir gerovę.

Nauja šeima

Kitas svarbus etapas – sugrįžtuvės. Grįždami namo, mūsų senoliai stengdavosi pervažiuoti septynis tiltus – laimei. Prie namų jau laukdavo gėlėmis puošti vartai, pro kuriuos praeinant tekdavo susimokėti „išpirką“, o vėliau „atsiskaityti“ ir su užstalės apsimetėliais – netikra nuotaka, piršliu ir svečiais. Iš bažnyčios parvykusius jaunuosius tėvai pasitikdavo su duona, druska ir ugnimi – meilės, amžinosios jungties, dvasinės ir materialinės gerovės simboliais. Gurkštelėjusi vandens ir atsilaužusi duonos kampelį, nuotaka tapdavo naujų namų nare. O prieš sėsdama prie stalo, ant židinio ji patiesdavo raudoną juostą – amžinos meilės simbolį. Tuomet prasidėdavo puota – valgiai gėrimai ir linksmybės: piršlio juokeliai, iš širdies riečiamos istorijos, dainos. Po to – šokiai iki ryto: ir pirmasis jaunųjų valsas, ir piršlio su svočia patrepsenimai, ir pamergių, pabrolių pasiutpolkės. Ir būtinai nuotakos šokis su kiekvienu vyriškiu iš vyro giminės – simbolinis nuotakos „prirašymas“ į vyro giminę.

Na, o prisivaišinus ligi soties ir prisišokus iki valiai jaunieji ir svečiai eidavo miegoti. Prie jaunavedžių lovos buvo paliekami keli kepaliukai duonos – šeimos gerovei ir sočiam rytojui. Kitą rytą vykdavo keltuvės. Nuotaka, už tai, kad „nepramiegojo“ naujos dienos, dovanodavo muzikantams sūrį, jaunikis – butelį degtinės. Tuomet nuotaka būdavo „įšventinama“ į šeimininkes – jai išpindavo kasas, šiek tiek pakirpdavo plaukus ir apgobdavo skarele. Ir jaunamartė įsiliedavo į ištekėjusių moterų būrį. Tuomet traukdavo iš skrynios juostas, rankšluosčius, skaras – dovanas vyro giminei. Vėliau visi sėsdavo už stalo, kurio svarbiausias patiekalas būdavo svočios pyragas –„ karvojus“, išpuoštas rūtų šakelėmis, žvakutėmis ir pan. Jo skanavimas simbolizavo dviejų giminių susijungimą. Ant stalo būtinai būdavo gaidienos ir obuolių – meilės ir vaisingumo simbolių.

Šventės pabaigtuvėms – piršlio korimas. Tai – viena iš seniausių lietuvių apeigų. Vienur piršlio iškamšą teisdavo, skelbdavo nuosprendį, kuris dažniausiai būdavo – piršlį melagį pakarti, kitur piršlio iškamša būdavo deginama. Na, o išvaduoti piršlį nuo mirties nuosprendžio galėdavo nuotaka, perjuosdama „nelaimėlį“ savo rankomis austa juosta. Tai būdavo paskutinis vestuvių akordas – svečiai, apdovanoti lauktuvių pyragu ir buteliu degtinės, traukdavo namo.

Vėliau nuotaka atvykdavo į sutuoktinio namus. Pagal paprotį, norėdami apsaugoti svetur išvystančią jaunamartę nuo blogos akies, mūsų protėviai rengdavo itin triukšmingą kelionę – važiuodami šūkaudavo, mušdavo būgnus ir skambino varpeliais

Santuoka sovietmečiu

1940 m. buvo priimtas pirmasis tarybinės santuokos įstatymas, skelbiantis, jog bažnytinė santuoka neturi galios. Jauniesiems, kurie neketino tuoktis metrikacijos skyriuje, o norėjo tik bažnytinės santuokos, pagal įstatymus grėsė didžiulė bauda ir netgi laisvės atėmimas. Sovietinės ideologijos šalininkai rėkė, esą laimingi gali būti tik tie, kurių santuoka įteisinta civilinės metrikacijos skyriuje, antraip, susituokus bažnyčioje – skyrybos neišvengiamos! Kodėl? Ogi dėl to, kad bažnytinę santuoką laimina Dievas, kurio gi nėra! O štai besituokiantieji metrikacijos biure patys prisiima atsakomybę už savo ateitį. Juk meilės priesaikus vienas kitam ištaria draugų ir dažnai darbo kolektyvų akivaizdoje. Štai taip! Dažnai būdavo „reglamentuojamas“ vedybų amžius – tuoktis gali jaunuoliai(_ės), peržengę dvidešimtąjį gyvenimo slenkstį. Nepilnamečių santuokos ir vedybos „iš reikalo“ buvo ne tik netoleruojamos, bet ir smerkiamos. Pasak psichologės Linetos Naurakaitės, anuometinės santuokos dažnai būdavo kuriamos toli gražu ne iš meilės. Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje spaudoje dažnai pasirodydavo „išmintingų“ pamokymų, kaip rinktis antrąją pusę: esą, būsimasis vyras ar žmona turi vadovautis ne kažkokiais (kalbama apie meilę!) jausmais, o politine logika grįstu racionaliu protu. Susidėti su „liaudies priešais“ – nusikaltimas! „Kuriate šeimą? Šalin emocijas! Vadovaukitės protu – rinkitės optimalų variantą!“ Skelbė straipsnių pavadinimai.

Vėliau, apie septyniasdešimtuosius praėjusio šimtmečio metus, sutuoktinius siūlyta rinktis pagal kompiuterinių technologijų inžinierių „sukurtus“ patarimus, t. y. pagal iš anksto parengtą programą. Taigi antroji pusė turėjo būti pasirinkta, remiantis įvairiomis lentelėmis, testais bei kitokiomis patikromis. Šiuo laikotarpiu rasdavosi psichologinių straipsnių, kuriuose būdavo patariama, kokio partnerio (-ės), šiukštu, nesirinkti. Nepriderėjo tuoktis su žmogumi, kurio akys skirtingo dydžio ar spalvos, kurio antakiai nevienodo aukščio arba suaugę, kurio plaukuose susisukę verpetai.

Vestuvės šiandien

Apie nūdienos tuoktuvių tendencijas pasakoja vestuvių planuotoja Erika Miselytė. Pasak jos, šiandien užsakovai pageidauja jaukaus, stilingo pobūvio be senovinių lietuviškų papročių. Jaunavedžiai galbūt ir žino senąsias tradicijas, tačiau nė nenumano apie jų prasmę ir įvairius simboliu. Retai kas pageidauja išlydėtuvių ceremonijos, užtat sutikimas su duona ir druska arba šeimos židiniu – dažna vestuvių ceremonijos dalis. „Svarbiausia – sukurti pakilią šventės atmosferą, kurioje jaunieji ir jų svečiai jaustųsi jaukiai, maloniai ir nekasdieniškai, o vestuvių akimirkos paliktų tik šilčiausius atsiminimus“, – sako pašnekovė. Mergvakariai, bernvakariai? Šiandien jie vis dar ant bangos. Originalūs, triukšmingi ir įsimintini. Sužadėtuvių, pasak Erikos, organizuoti neteko. Užtat prisiėjo surengti ne vieną pasipiršimą. O šiai cereminijai irgi labai svarbu derama apranga, ir vieta, ir detalės. Žinoma, vestuvių dieną jaunieji dažnai pageidauja senovinių transporto priemonių. Daugelis neatsispiria pagundai pasivėžinti antikvariniu modeliu „Rolls Royce“ ar „Cadillac“. Pageidaujama ir motociklų, ir dviračių, ir laivų. Na, o į vestuvių puotą įprastai kviečiama 50-60 svečių. Kiek atsieina vestuvių planuotojos paslaugos? Apie 10 proc. nuo vestuvių biudžeto.

Ar verta vežti metalą į supirktuvę?

vario kainaLietuviai – taupūs žmonės, tad nieko keisto, kad esant galimybėms ieško būdų, kaip galima papildomai užsidirbti. Metalo kaina šiuo metu yra patraukli pardavėjams. t.y. fiziniams asmenims, kurie namuose turi metalo perteklių. Kam jį laikyti be jokios funkcijos, kai nereikalingus daiktus galima paprasčiausiai paversti pinigais.

Vario kaina taip pat vis labiau kyla ir tai puikus pasirinkimas pardavėjams. Nelaikykite šiukšlių. Paverskite jas pinigais.

Metalo kaina specialiose supirkimo vietose dažniausiai būna nurodyta už kilogramą. Tokiu atveju žmogus gali patogiai ir paprastai susiskaičiuoti, kokius pinigus jis gaus. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad metalo arba vario kaina yra gana nedidelė, tačiau reikia nepamirškite to, kad tai daug sveriančios medžiagos. Reiškia, kad net ir už gana nedidelius gabaliukus gausite tikrai nemažus pinigus.

Kadangi šiuo metu beveik visi supirkėjai apie savo paslaugas skelbia internete – tai paprastas ir patogus būdas paprastai ir greitai palyginti kainoraščius bei pasirinkti tą variantą, kuris Jums yra labiausiai priimtinas. Siūlome nepamiršti, kad neverta investuoti didelių pinigų iki tolimesnio miesto, kad galėtumėte brangiau priduoti metalą. Paprasčiausiai pats apsiskaičiuokite, kiek pinigų gausite ir ar Jums verta investuoti į kurą. Juolab, jeigu neturite reikalingos transporto priemonės, o turimas metalas yra labai didelis – tokiu atveju dar verta paskaičiuoti, kiek kainuos transporto priemonės nuoma.

Kai kuriais atvejais patys supirkimo penktai suteikia ir nuomos galimybes. Tačiau tokiu atveju dažniausiai nebesumokami pinigai už metalą. Paprasčiausiai reikia džiaugtis tuo, kad iš jūsų namų visiškai nemokamai yra išvežamos šiukšlės, kurios paprasčiausiai gadina sodo aplinką.

Bet kuriuo atveju visada naudinga individualia konsultuotis su prekybininkais, kadangi jie gali padėti nuspręsti, ar konkrečios paslaugos tinka ar ne. Pasiklauskite, susižinokite dėl detalių ir priduokite metalo lakštus, kurie Jums paprasčiausiai yra nebereikalingi. Internete yra daug informacijos, tad pirmiausia susipažinkite su ja ir tik paskui su klausimais kreipkitės į supirkėjus, kurie visada stengiasi pasiūlyti palankiausias sąlygas klientams.