Širdies echoskopija – vertingas tyrimo būdas

širdies echoskopijaŠirdies ligos – viena populiariausių mirtingumo priežasčių, dažnai siejama su nutukimu ir neteisingu gyvenimo būdu. Norintieji gyventi sveikiau ir ilgiau, turėtų susirūpinti savo mityba ir sportu. Geriau nesužinoti, kas yra širdies echoskopija ir turėti sveiką širdį. Visgi, jeigu kyla abejonių dėl širdies sveikatos, vienas iš pirmųjų ir tikrai vertingų širdies tyrimų, kurie bus atliekami, bus širdies echoskopija.

Kas yra širdies echoskopija?

Širdies echoskopija – tai labai vertingas kardiologinis tyrimas. Jo metu ultra bangų aparatas „kiaurai“ mato minkštuosius ir kietuosius paciento organus ir pavaizduoja realų širdies darbą ekrane. Širdies echoskopija naudojama tiriant įvairius širdies sutrikimus, taip pat ir profilaktinių tyrimų metu.

Kam reikalinga širdies echoskopija?

Širdies echoskopijos metu ekrane kardiologas mato visą širdies vaizdą. Matosi, kaip keliauja per struktūrines dalis kraujas, kaip juda širdies dalys. Tai leidžia atpažinti, ar tinkamai juda skilveliai, prieširdžiai, ar nėra širdies ydos ar nusilpimo, ar gerai dirba vožtuvai. Žmonėms, kuriems ima trikti ritmas, toks tyrimas padeda pamatyti, ar nėra širdies ligos. Jeigu asmeniui jau buvo atlikta širdies operacija, tuomet echoskopija ir kiti kardiologiniai tyrimai reikalingi nuolat, siekiant stebėti ir užtikrinti gerą, stabilią širdies būklę.

Kada rekomenduojama širdies echoskopija:

  • Prieš ir po širdies operacijų;
  • Profilaktinių patikrinimų metu, kai reikalingos pažymos apie sveikatą, pvz., darbinantis į įstaigą, einant į kariuomenę ir pan.
  • Moterims, planuojant nėštumą ir nėštumo metu.
  • Viršsvorio turintiems asmenims – kas keletą metų profilaktiškai.
  • Kartą per kelis metus daug sportuojantiems, fizinį darbą dirbantiems asmenims.
  • Asmenims, kenčiantiems nuo priklausomybės alkoholiui, narkotikams – gijimo nuo priklausomybių kurso metu.
  • Antsvorio atsisakantiems, dietos besilaikantiems žmonėms.
  • Profilaktiškai prieš įvairias operacijas, sudėtingas medicinines procedūras.

Kaip atliekamas tyrimas?

Tyrimo metu pacientas atsigula ant kušetės, nusivilkęs viršutinius drabužius iki juosmens. Gali tekti gulėti ant nugaros, ant šono, pakėlus ar prispaudus ranką – kad gydytojas echoskopuotojas turėtų patogesnį priėjimą prie širdies srities.

Pasiruošimas tyrimui

Jei tyrimas yra planinis, prieš jį pacientai turėtų gyventi normaliu ritmu ir nesukelti dirbtinių širdies problemų: kraujospūdžio ar permušimų. Tad vertėtų ateiti pailsėjus, prieš tai kurį laiką nevartojus alkoholio, iš vakaro nepersivalgius riebaus maisto ir pan.

Kiti širdies tyrimai

Elektrokardiograma. Jos metu prie kūno prilipdomi tam tikri elektrodai, fiksuojantys elektros bangų plitimą per kūną, kurį nulemia širdies darbas. Kardiograma rašo tuos impulsus, o tyrimo rezultatas leidžai numatyti, ar tinkamai dirba visos širdies dalys, įtarti galimus sutrikimus. Kardiograma gali nustatyti, koks yra susitraukimų dažnis, rimto sutrikimus, laidumo sutrikimus ir pan. Tai – paprasčiausias ir pirmiausiai atliekamas širdies tyrimas.

Kardio dviratis. Šio tyrimo metu pacientas mina specialų dviratį, taip suteikdamas širdžiai daugiau apkrovų. Judėjimo metu rašoma elektrokardiograma, o krūvis yra didinamas palaipsniui.

Koronarografija kitaip vadinama širdies kraujagyslių zondavimu. Tyrimas reikalingas, jei pastarieji tyrimai nedavė rezultatų ir nepavyko visko tiksliai išsiaiškinti. Tyrimo metu nustatoma, ar kraujagyslė nėra užsikimšusi ar susiaurėjusi. Esant kraujagyslių susiaurėjimui, jas galima tyrimo metu iškart ir praplėsti.

24 – 48 valandų monitoringas. Kai kiti būdai neleidžia tinkamai nustatyti ligų, pacientui užklijuojami specialūs elektrodai, panašūs į tuos, kurie naudojami kardiogramos metu. Pacientas gali visą laiką normaliai gyventi, dirbti, tačiau taip pat jis nuolat pildo specialų stebėsenos žurnalą. Vėliau po tyrimo yra gretinami paciento veiklos ir elektrodų užfiksuoti duomenys, ieškoma koreliacijos ir atliekama diagnostika.

Ar skiriasi buhalterinė apskaita Klaipėdoje pagal įmonės dydį?

buhalterinė apskaita KlaipėdojeĮmonės valdymas ir tvarios jos finansinės situacijos išlaikymas – toli gražu ne paprastas darbas, o greičiau jau tikras iššūkis, lengvai įkandamas ne kiekvienam verslininkui. Todėl vis daugiau įmonių vadovų kreipiasi į profesionalias įmones, teikiančias buhalterines paslaugas ir galinčias užtikrinti tinkamą įmonės darbą. Jeigu ir Jums reikalinga buhalterinė apskaita Klaipėdoje, ne pro šalį būtų pasidomėti tokiomis įmonėmis. Iš kur žinoti, kokių paslaugų ar net paslaugų paketo Jums reikia?

Mažiau žmonių – mažiau darbų

Iš tiesų buhalterinės apskaitos ir kitų buhalterinių paslaugų įkainiai labai susiję su įmonės dydžiu. Deja, tačiau taip jau yra, kad kuo daugiau žmonių įmonėje dirba, tuo daugiau darbo joje turi ir buhalteris. Pirmiausia todėl, jog buhalterinė apskaita Klaipėdoje ar bet kuriame kitame mieste yra ne tik įvairių ataskaitų paruošimas, bet ir atsiskaitymas su darbuotojas. Taigi tai reiškia, jog apie kiekvieną darbuotoją buhalteris turi reguliariai informuoti „Sodrą“, taip pat kiekvieną kartą apskaičiuoti darbuotojui priklausomą atlygį, avansą, atostoginius, kitas išmokas. Taip pat aktualu pildyti duomenis apie darbuotojų šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietą, turimus vaikus. Tad natūralu, kad įmonėje, kurioje darbuotojų yra nedaug, buhalteris gali skirti mažiau laiko visiem šiems darbams nudirbti. Tuo tarpu didžiulių įmonių, kuriose dirba daug darbuotojų, buhalteriai dirba kaip iš peties.

Skirtingos veiklos kryptys

Labai svarbu žinoti, jog buhalteris buhalteriui nelygus. Nesvarbu, net jei ir kreipsitės į profesionalus, tokius kaip UAB „Vakarų finansai“, kurie atlieka buhalterines paslaugas, visur pirmiausia reikės papasakoti apie tai, kokia veikla užsiima Jūsų įmonė. Nes ir nuo to labai smarkiai priklauso buhalterio darbas. Pavyzdžiui, maitinimo įstaigoje dirbantis buhalteris turi kasdien vesti įvairiausių prekių ir produktų įsigijimo sąskaitas faktūras į buhalterinę programą. Tik pagalvokite, kiek tai užima laiko. Juk daug žmonių kasdien maitinantis restoranas kiekvieną dieną sulaukia šviežių vaisių, daržovių, mėsos, duonos gaminių, pieno produktų ir kitų pačių įvairiausių prekių, kurios atkeliauja su sąskaitomis faktūromis, tad dienos pabaigoje jų gali susikaupti kelios dešimtys. Ir taip kiekvieną dieną. Tuo tarpu daug santykių su kitais juridiniais asmenimis neturinčioje įmonėje buhalterio diena gali būti keik lengvesnė. Tad elementaru, kad skirtingų įmonių buhalterinė apskaita Klaipėdoje ar kitame mieste ir gali būti vykdoma pagal skirtingas kainodaras. Nuo įmonės veiklos priklauso ir „Vakarų finansai“ ar kitos įmonės  buhalterio vietos įkainojimas. Jei įmonėje gausu kasdienio darbo, dažnai toks buhalteris ne tik uždirba daugiau, bet dar gali turėti ir padėjėją.

Kalėdinių dovanų idėjos

dovanaKiekvienam iš mūsų yra tekę atsidurti situacijoje, kai ant kulnų jau lipant vienai gražiausių  metų švenčių, staiga prisimename, kad dar trūksta vienos dovanos. Stresas išauga iki aukščiausių padebesių! Tuomet lekiate į prekybos centrą, žvalgotės ir galvojate, kad nieko gero taip ir nerasite, o dovanoti bet ko artimam žmogui tikrai nesinori.

Jei pradėsite rūpintis dovanomis iš anksto tikrai išvengsite tokių situacijų, o ir dovanų pasirinkimas bus didesnis. Labai patogu visas dovanas užsisakyti iš namų tuo pat metu valgant ledus ar geriant kavą šeštadienio rytą. Dar geriau, jei visas dovanas gaunate tą pačią dieną. Tuomet su ramia širdimi laukiate Kalėdų. Ar gali būti kažkas geriau?

Jei jau susiviliojote pirkti dovanas dabar reiketų apgalvoti, kuo visgi norėtumėte nudžiuginti artimuosius. Jeigu turite nenuoramas vaikus, kurie visuomet bėgioja po namus, yra pilni energijos, tuomet pati puikiausia dovana – medinis arkliukas. Ši dovana pagaminta iš natūralios medžiagos ir yra tvirta, todėl galite būti ramūs, kad vaikas po keletos valandų neateis su sulaužytu žaislu. Ilgaamžė dovana, kuri džiugins kiekvieną dieną. Kita puiki dovana vaikams – dėlionės. Medinės lavinančios dėlionės puikiai tiks ilgiems ir tamsiems žiemos vakarams. Vaikai greičiau išmoks raides, Lietuvos miestus ar netgi Europos šalis. Mažyliai žaidimų būdų susikraus tikrai nemažą žinių bagažą.

Dažniausiai ilgai tenka galvoti, ką reikėtų padovanoti mamai. Atrodo, kad viską ji jau turi, o ir paklausus nieko konkrečiai nepasako. Viena iš dovanos idėjų – nuotraukų rėmelis. Dėl plataus dydžių, spalvų ir stilių pasirinkimo tikrai nebus sunku rasti širdžiai artimą variantą. Ši dovana taps įsimintinesnė, jei rėmelius dovanosite kartu su šeimos nuotraukomis.

Jeigu gyvenate namuose su sportininku, turinčiu nemažai medalių, tuomet sugalvoti, ką jam dovanoti, tikrai nebus sunku. Medinė medalių pakaba – tai unikali vardinė dovana, skirta čempionui. Nereikia slėpti sunkiai iškovotų medalių bei trofėjų. Tegul jie jus motyvuoja judėti dar sparčiau užsibrėžto tikslo link!

Išrinkus dovanas artimiems žmonėms nepamirškite ir įpakavimo, nes tai ne ką mažiau svarbu nei pati dovana.

 

Vestuvių papročiai: šimtmečio pokyčiai

Vasara – vestuvių metas. Panelės išteka, vyrai veda. Valso ritmu sukasi poros… Vis dėlto ne! Šiandien linksminamasi kitaip – keičiasi muzikiniai skoniai, tradicijos – taip pat. Kokie vestuvių papročiai vyravo praėjusio šimtmečio pradžioje, kaip ši šventė buvo švenčiama sovietmečiu ir kokių pageidavimų turi nūdienos jaunavedžiai?

Praėjusio šimtmečio aidas

Pasak istoriko Artūro Saulio, mūsų senolių vestuvines apeigas sudarė keli etapai: piršlybos, mergvakariai ir bernvakariai, vestuvės ir sugrįžtuvės. Žinoma, nė vienos piršlybos neapsieidavo be piršlio. Pastarasis su jaunikiu vykdavo pas nužiūrėtą nuotaką susitarti dėl tuoktuvių. Be abejo, su butelaičiu velnio lašų. Piršlys demonstratyviai pastatydavo butelį ant stalo ir, jeigu mergina jį atkimšdavo, tai būdavo ženklas, kad ji sutinka tekėti. Kitas piršlybų momentas – sužadėtuvės. Jaunikis dar kartą atvykdavo į nuotakos namus, būsimųjų uošvių akivaizdoje jiedu apsikeisdavo žiedais ir pasibučiuodavo (dažniausiai pirmąsyk), o nuotakos motina dovanodavo būsimajam žentui lininį rankšluostį, kurį jis privalėjo perduoti savo mamai.

Mergvakaris simbolizavo būsimosios nuotakos atsisveikinimą su mergyste, naujo gyvenimo etapo pradžią. Į šventę susirinkdavo ne tik nuotakos draugės ir seserys, bet ir jų mamos, tetos, kaimynės. Mergvakarį įprastai organizuodavo vestuvių vyriausioji pamergė. Ji užvesdavo graudulingas dainas, riesdavo būtas ir nebūtas istorijas apie santuokinį gyvenimą. Svarbus mergvakario akcentas – rūstų vainiko pynimas. Pindamos dainuodavo, ratelius šokdavo. Žinoma, prieš tai iššukuodavo nuotakos plaukus. Jaunamartė būdavo sodinama ant suolelio aslos viduryje, merginos eidavo aplink ją ratu ir šukuodavo plaukus. Paskui nuotaka stverdavo šukas ir atžagaria ranka sviesdavo atgal. Kurią iš netekėjusių merginų šukos užkliudydavo pirmiausia, ta pirmoji ištekės! Vėliai vaišindavosi pamergių suneštais pyragais, prasidėdavo šokiai, į kuriuos dažniausiai atbildėdavo ir bernvakarį švenčiantis jaunikis su palyda. Tiesa, apie bernvakarius išlikę mažiau informacijos. Vis dėlto, žinoma, kad jie būdavo švenčiami. Bernvakaris simbolizavo vyro atsisveikinimą su laisve, nerūpestingo gyvenimo baigtį ir būsimų rūpesčių bei darbų naštą. Istoriniuose šaltiniuose randama tokių pastebėjimų, esą vyrai ne tik daug šokdavo ir dainuodavo, bet ir degtinės išlenkdavo su kaupu.

Vestuvės vykdavo bažnyčioje sutartą dieną. Į bažnyčią buvo riedama arkliais pakinkyta karieta, išpuošta lauko gėlėmis, žolynais, medžių lapais. Šioje šventėje svarbiausias vaidmuo tekdavo piršliui. Jo apranga būdavo išskirtinė, o ypač – prašmatni skrybėlė: išdabinta įvairiais blizgučiais ir plunksnomis. Svočia būtinai nešdavosi krepšį, prikrautą įvairių gardumynų: saldainių, pyrago gabaliukų, obuolių. Šiais gardumynais būdavo vaišinami visi, kuriuos sutikdavo grįždami iš bažnyčios. Tačiau vis dėlto ne nuo to pradėjome… Vestuvių pradžia – jaunikio atvykimas į nuotakos namus. Jaunasis privalėjo nesusimauti – atpažinti nuotaką. Jam gi būdavo brukama persirengusi pamergė, veidą plaukais ir skepeta prisidengusi. Po nuotakos atpažinimo jaunieji atsisveikindavo su tėvais ir vykdavo „vinčiavonių“ (tuoktis). Žinoma, prieš išriedant į bažnyčią, tėvai vaikus palaimindavo, o nuotaką kelis kartus apvesdavo aplink židinį, laikui bėgant – aplink stalą: dėl laimės ir sėkmės. Bažnyčioje altoriaus link jaunieji eidavo kartu: nuotaka įsitvėrusi į parankę jaunikiui. Jaunamartė savo batelyje būtinai pasislėpdavo pinigėlį. Kad nepritekliai aplenktų! Iš bažnyčios išėjusius jaunuosius svečiai apiberdavo saujomis grūdų, kurie simbolizavo vaisingumą, sveikatą ir gerovę.

Nauja šeima

Kitas svarbus etapas – sugrįžtuvės. Grįždami namo, mūsų senoliai stengdavosi pervažiuoti septynis tiltus – laimei. Prie namų jau laukdavo gėlėmis puošti vartai, pro kuriuos praeinant tekdavo susimokėti „išpirką“, o vėliau „atsiskaityti“ ir su užstalės apsimetėliais – netikra nuotaka, piršliu ir svečiais. Iš bažnyčios parvykusius jaunuosius tėvai pasitikdavo su duona, druska ir ugnimi – meilės, amžinosios jungties, dvasinės ir materialinės gerovės simboliais. Gurkštelėjusi vandens ir atsilaužusi duonos kampelį, nuotaka tapdavo naujų namų nare. O prieš sėsdama prie stalo, ant židinio ji patiesdavo raudoną juostą – amžinos meilės simbolį. Tuomet prasidėdavo puota – valgiai gėrimai ir linksmybės: piršlio juokeliai, iš širdies riečiamos istorijos, dainos. Po to – šokiai iki ryto: ir pirmasis jaunųjų valsas, ir piršlio su svočia patrepsenimai, ir pamergių, pabrolių pasiutpolkės. Ir būtinai nuotakos šokis su kiekvienu vyriškiu iš vyro giminės – simbolinis nuotakos „prirašymas“ į vyro giminę.

Na, o prisivaišinus ligi soties ir prisišokus iki valiai jaunieji ir svečiai eidavo miegoti. Prie jaunavedžių lovos buvo paliekami keli kepaliukai duonos – šeimos gerovei ir sočiam rytojui. Kitą rytą vykdavo keltuvės. Nuotaka, už tai, kad „nepramiegojo“ naujos dienos, dovanodavo muzikantams sūrį, jaunikis – butelį degtinės. Tuomet nuotaka būdavo „įšventinama“ į šeimininkes – jai išpindavo kasas, šiek tiek pakirpdavo plaukus ir apgobdavo skarele. Ir jaunamartė įsiliedavo į ištekėjusių moterų būrį. Tuomet traukdavo iš skrynios juostas, rankšluosčius, skaras – dovanas vyro giminei. Vėliau visi sėsdavo už stalo, kurio svarbiausias patiekalas būdavo svočios pyragas –„ karvojus“, išpuoštas rūtų šakelėmis, žvakutėmis ir pan. Jo skanavimas simbolizavo dviejų giminių susijungimą. Ant stalo būtinai būdavo gaidienos ir obuolių – meilės ir vaisingumo simbolių.

Šventės pabaigtuvėms – piršlio korimas. Tai – viena iš seniausių lietuvių apeigų. Vienur piršlio iškamšą teisdavo, skelbdavo nuosprendį, kuris dažniausiai būdavo – piršlį melagį pakarti, kitur piršlio iškamša būdavo deginama. Na, o išvaduoti piršlį nuo mirties nuosprendžio galėdavo nuotaka, perjuosdama „nelaimėlį“ savo rankomis austa juosta. Tai būdavo paskutinis vestuvių akordas – svečiai, apdovanoti lauktuvių pyragu ir buteliu degtinės, traukdavo namo.

Vėliau nuotaka atvykdavo į sutuoktinio namus. Pagal paprotį, norėdami apsaugoti svetur išvystančią jaunamartę nuo blogos akies, mūsų protėviai rengdavo itin triukšmingą kelionę – važiuodami šūkaudavo, mušdavo būgnus ir skambino varpeliais

Santuoka sovietmečiu

1940 m. buvo priimtas pirmasis tarybinės santuokos įstatymas, skelbiantis, jog bažnytinė santuoka neturi galios. Jauniesiems, kurie neketino tuoktis metrikacijos skyriuje, o norėjo tik bažnytinės santuokos, pagal įstatymus grėsė didžiulė bauda ir netgi laisvės atėmimas. Sovietinės ideologijos šalininkai rėkė, esą laimingi gali būti tik tie, kurių santuoka įteisinta civilinės metrikacijos skyriuje, antraip, susituokus bažnyčioje – skyrybos neišvengiamos! Kodėl? Ogi dėl to, kad bažnytinę santuoką laimina Dievas, kurio gi nėra! O štai besituokiantieji metrikacijos biure patys prisiima atsakomybę už savo ateitį. Juk meilės priesaikus vienas kitam ištaria draugų ir dažnai darbo kolektyvų akivaizdoje. Štai taip! Dažnai būdavo „reglamentuojamas“ vedybų amžius – tuoktis gali jaunuoliai(_ės), peržengę dvidešimtąjį gyvenimo slenkstį. Nepilnamečių santuokos ir vedybos „iš reikalo“ buvo ne tik netoleruojamos, bet ir smerkiamos. Pasak psichologės Linetos Naurakaitės, anuometinės santuokos dažnai būdavo kuriamos toli gražu ne iš meilės. Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje spaudoje dažnai pasirodydavo „išmintingų“ pamokymų, kaip rinktis antrąją pusę: esą, būsimasis vyras ar žmona turi vadovautis ne kažkokiais (kalbama apie meilę!) jausmais, o politine logika grįstu racionaliu protu. Susidėti su „liaudies priešais“ – nusikaltimas! „Kuriate šeimą? Šalin emocijas! Vadovaukitės protu – rinkitės optimalų variantą!“ Skelbė straipsnių pavadinimai.

Vėliau, apie septyniasdešimtuosius praėjusio šimtmečio metus, sutuoktinius siūlyta rinktis pagal kompiuterinių technologijų inžinierių „sukurtus“ patarimus, t. y. pagal iš anksto parengtą programą. Taigi antroji pusė turėjo būti pasirinkta, remiantis įvairiomis lentelėmis, testais bei kitokiomis patikromis. Šiuo laikotarpiu rasdavosi psichologinių straipsnių, kuriuose būdavo patariama, kokio partnerio (-ės), šiukštu, nesirinkti. Nepriderėjo tuoktis su žmogumi, kurio akys skirtingo dydžio ar spalvos, kurio antakiai nevienodo aukščio arba suaugę, kurio plaukuose susisukę verpetai.

Vestuvės šiandien

Apie nūdienos tuoktuvių tendencijas pasakoja vestuvių planuotoja Erika Miselytė. Pasak jos, šiandien užsakovai pageidauja jaukaus, stilingo pobūvio be senovinių lietuviškų papročių. Jaunavedžiai galbūt ir žino senąsias tradicijas, tačiau nė nenumano apie jų prasmę ir įvairius simboliu. Retai kas pageidauja išlydėtuvių ceremonijos, užtat sutikimas su duona ir druska arba šeimos židiniu – dažna vestuvių ceremonijos dalis. „Svarbiausia – sukurti pakilią šventės atmosferą, kurioje jaunieji ir jų svečiai jaustųsi jaukiai, maloniai ir nekasdieniškai, o vestuvių akimirkos paliktų tik šilčiausius atsiminimus“, – sako pašnekovė. Mergvakariai, bernvakariai? Šiandien jie vis dar ant bangos. Originalūs, triukšmingi ir įsimintini. Sužadėtuvių, pasak Erikos, organizuoti neteko. Užtat prisiėjo surengti ne vieną pasipiršimą. O šiai cereminijai irgi labai svarbu derama apranga, ir vieta, ir detalės. Žinoma, vestuvių dieną jaunieji dažnai pageidauja senovinių transporto priemonių. Daugelis neatsispiria pagundai pasivėžinti antikvariniu modeliu „Rolls Royce“ ar „Cadillac“. Pageidaujama ir motociklų, ir dviračių, ir laivų. Na, o į vestuvių puotą įprastai kviečiama 50-60 svečių. Kiek atsieina vestuvių planuotojos paslaugos? Apie 10 proc. nuo vestuvių biudžeto.

Ar verta vežti metalą į supirktuvę?

vario kainaLietuviai – taupūs žmonės, tad nieko keisto, kad esant galimybėms ieško būdų, kaip galima papildomai užsidirbti. Metalo kaina šiuo metu yra patraukli pardavėjams. t.y. fiziniams asmenims, kurie namuose turi metalo perteklių. Kam jį laikyti be jokios funkcijos, kai nereikalingus daiktus galima paprasčiausiai paversti pinigais.

Vario kaina taip pat vis labiau kyla ir tai puikus pasirinkimas pardavėjams. Nelaikykite šiukšlių. Paverskite jas pinigais.

Metalo kaina specialiose supirkimo vietose dažniausiai būna nurodyta už kilogramą. Tokiu atveju žmogus gali patogiai ir paprastai susiskaičiuoti, kokius pinigus jis gaus. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad metalo arba vario kaina yra gana nedidelė, tačiau reikia nepamirškite to, kad tai daug sveriančios medžiagos. Reiškia, kad net ir už gana nedidelius gabaliukus gausite tikrai nemažus pinigus.

Kadangi šiuo metu beveik visi supirkėjai apie savo paslaugas skelbia internete – tai paprastas ir patogus būdas paprastai ir greitai palyginti kainoraščius bei pasirinkti tą variantą, kuris Jums yra labiausiai priimtinas. Siūlome nepamiršti, kad neverta investuoti didelių pinigų iki tolimesnio miesto, kad galėtumėte brangiau priduoti metalą. Paprasčiausiai pats apsiskaičiuokite, kiek pinigų gausite ir ar Jums verta investuoti į kurą. Juolab, jeigu neturite reikalingos transporto priemonės, o turimas metalas yra labai didelis – tokiu atveju dar verta paskaičiuoti, kiek kainuos transporto priemonės nuoma.

Kai kuriais atvejais patys supirkimo penktai suteikia ir nuomos galimybes. Tačiau tokiu atveju dažniausiai nebesumokami pinigai už metalą. Paprasčiausiai reikia džiaugtis tuo, kad iš jūsų namų visiškai nemokamai yra išvežamos šiukšlės, kurios paprasčiausiai gadina sodo aplinką.

Bet kuriuo atveju visada naudinga individualia konsultuotis su prekybininkais, kadangi jie gali padėti nuspręsti, ar konkrečios paslaugos tinka ar ne. Pasiklauskite, susižinokite dėl detalių ir priduokite metalo lakštus, kurie Jums paprasčiausiai yra nebereikalingi. Internete yra daug informacijos, tad pirmiausia susipažinkite su ja ir tik paskui su klausimais kreipkitės į supirkėjus, kurie visada stengiasi pasiūlyti palankiausias sąlygas klientams.